Vasario 20 d. Klaipėdos Gedminų progimnazijoje šurmuliavo devintoji, šiemet tarptautinė švietimo įstaigų projektų paroda – mini mokymai „Projektų mugė 2024“, kurią organizavo mugės šeimininkai – VšĮ „Edukateka“,  Klaipėdos Gedminų progimnazija bei Švietimo mainų paramos fondas. Šio renginio tikslas – sudaryti galimybes keistis gerąja projektinės veiklos patirtimi, pristatyti projektų teikiamą naudą bendruomenei, atskleisti ir paviešinti įvairių fondų lėšomis finansuojamų projektų vadovų ir dalyvių indėlį į švietimo kokybės gerinimą.  Mugėje dalyvavo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio ugdymo įstaigų, aukštųjų mokyklų komandos, kurios išradingai pristatė daugiau nei 150 įvairaus lygmens projektų. Projektų vykdytojai dalijosi patirtimi, kaip sukurti projektą, kad būtų efektyviai integruojamas į ugdymo procesą ir jį papildytų bei praturtintų, suteiktų galimybę atsiskleisti įvairių gebėjimų mokiniams.

Mugės metu mokytojai turėjo galimybę net tik susipažinti su kitų švietimo įstaigų projektais, bet ir mokytis, dalyvaudami mini mokymuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir paskaitose:  „ Švietimo mainų paramos fondo administruojamų tarptautinių programų galimybės (eTwinning, Europass ir Euroguidance)“, „Įrankiai ir priemonės kompetencijų ugdymui“, „Pažeidžiamumo ir psichologinio atsparumo tema mokytojo dienotvarkėje“, „Grupės sutelkimas ir stiprinimas žaidimų – ledlaužių pagalba”, „STEAM ugdymas – mokymo ir mokymosi metodas”, „Dirbtinis intelektas projektinėje veikloje“, „Geras mokytojas: vienas ar kiekvienas?“  ir kt. Savo įžvalgomis apie Prancūzijos švietimo ypatumus pasidalijo viešnios iš Prancūzijos.

Kaip ir kiekvienais metais, didelis dėmesys buvo skiriamas jauniesiems projektų dalyviams: mokiniai aktyviai mokėsi, dalyvaudami edukaciniuose užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse: praktiniame gamtamoksliniame užsiėmime, kūrybinėje erdvėje „Aš. Tu. Mes“, „Kūrybinės matematikos“ užsiėmimuose, sėmėsi programavimo pradmenų su išmaniuoju robotuku Photon, bandė įveikti loginio mąstymo užduotis.

MB „Pojūčių pasaulis“ renginio metu pristatė multisensorinius kambarius, emocinio intelekto lavinimo programą „Pojūčių pasaulis“. Magic Calf, kurios misija yra padėti įvairaus amžiaus mokiniams greičiau mokytis naudojant virtualią realybę ir edukaciją, „Projektų mugėje“ pristatė virtualias edukacijas, kurias išbandė ne tik jaunieji mugės dalyviai, bet ir jų mokytojai.

„Projektų mugė“ – puikus būdas daugiau sužinoti apie įvairią projektinę veiklą ir galimybes, pasisemti minčių ateities veikloms vykdyti. Dėkojame aktyviems, veikliems, kūrybingiems šalies mokiniams bei mokytojams, kurie dalijosi, pristatė, atvėrė, nustebino ir dar kartą įrodė, kad Lietuvą kuria puiki švietimo bendruomenė.

 

2024 m. vasario 20 d. Klaipėdos Gedminų progimnazijoje (Gedminų g. 3) vyks IX-oji Nacionalinė švietimo įstaigų projektų paroda – mini mokymai „Projektų mugė“, kurios tikslas sudaryti galimybes keistis gerąja projektinės veiklos patirtimi, pristatyti projektų teikiamą naudą bendruomenei, atskleisti ir paviešinti įvairių fondų lėšomis finansuojamų projektų vadovų ir dalyvių indėlį į švietimo kokybės gerinimą. Mugėje gali būti pristatomi mokyklos, miesto/regiono, nacionaliniai, tarptautiniai projektai.

Maloniai kviečiame projektus pristatyti ir savo patirtimi pasidalinti respublikos ikimokyklinių įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo, neformaliojo švietimo įstaigų bendruomenių narius.

Mugės dalyviams bei lankytojams bus organizuojamos paskaitos, mini mokymai, mokiniams edukaciniai užsiėmimai. Mugės dalyviai ir lankytojai gaus VšĮ „Edukateka“ pažymėjimus apie dalyvavimą renginyje.

Mugę organizuoja VšĮ „Edukateka“, Klaipėdos Gedminų progimnazija, Švietimo mainų paramos fondas.

VIII-oje švietimo įstaigų projektų parodoje dalyvavo ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo įstaigų komandos, kurios išradingai pristatė daugiau nei 90 įvairaus lygmens projektų. Projektų vykdytojai dalijosi patirtimi, kaip sukurti projektą, kad jis nedūlėtų stalčiuje, o būtų integruojamas į pamokas ir jas papildytų bei praturtintų. Mugės dalyviai bei lankytojai dalyvavo ir paskaitose, mini mokymuose.

 

PROJEKTŲ MUGĖS NUOSTATAI

Registracija įstaigai, ketinančiai Mugėje pristatyti projektus  iki 2024 m. vasario 6 d. 14 val.

Registracija Mugės dalyviams ir lankytojams – nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 19 d. 14 val.

Dirbtinio intelekto ateities tendencijos švietimo mokslo srityje yra labai žadantys. Štai keletas svarbių tendencijų:

  1. Individualizuotas mokymas: Įvairūs mokymosi valdymo sistemos (LMS) įrankiai, tokie kaip "Moodle" ir "Blackboard", leidžia mokytojams kurti individualizuotus mokymosi planus.
  2. Virtualios klasės: "Zoom", "Microsoft Teams" ir "Google Meet" yra populiarios virtualių klasės platformos, kurios naudoja dirbtinio intelekto funkcijas.
  3. Mokymo proceso stebėsena: "Edmentum", "Khan Academy" ir "EdX" yra mokymosi platformos, kurios naudoja dirbtinį intelektą stebint mokinių pažangą.
  4. Mokymasis per žaidimus: "Kahoot!" ir "Quizlet" yra žinomi mokomųjų žaidimų įrankiai.
  5. AI pagrįstos mokymosi priemonės: "DreamBox" ir "Knewton" yra įrankiai, kurie padeda mokytojams kurti individualizuotas mokomosios medžiagos.
  6. Kalbos mokymas: "Duolingo" yra populiari kalbų mokymo platforma, kuri naudoja dirbtinį intelektą.
  7. Tęstinis mokymas: "Coursera" ir "edX" siūlo įvairias tęstinio mokymosi programas.
  8. Pasiekiamumas: "JAWS" yra žinomas ekrano skaitytuvas žmonėms su regos negalia.
  9. Mokslo tyrimai: "IBM Watson" naudojamas tyrimams švietimo moksle, padedant analizuoti didžiulius kiekius mokymosi duomenų.
  10. Savaiminio mokymosi palaikymas: "Anki" yra priemonė, kurios pagalba galima kurti savo mokymosi planus ir atlikti savaiminį mokymąsi.

Šios konkrečios nuorodos ir įrankiai padeda įgyvendinti dirbtinio intelekto tendencijas švietimo moksle. Tai leidžia mokytojams ir mokiniams pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, siekiant efektyviau mokytis ir dėstyti.

Dirbtinis intelektas (DI) yra sparčiai auganti technologijos sritis, kuri turi didelį potencialą pakeisti švietimo sistemą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip dirbtinį intelektą galima panaudoti švietime ir kaip tai gali paveikti mokymosi procesą. Taip pat aptarsime privalumus ir iššūkius, su kuriais susiduria švietimo sektorius, įvedant dirbtinį intelektą bei pateiksime sėkmingų dirbtinio intelekto integracijos švietime pavyzdžius.

Šiuolaikinio technologijų vystymosi laikotarpiu dirbtinis intelektas įgauna svarbią vietą švietime. Vis daugiau mokyklų ir universitetų pradeda naudoti dirbtinio intelekto sprendimus siekdami pagerinti mokymosi procesą ir efektyvumą.

Dirbtinis intelektas (DI) gali būti apibrėžiamas kaip kompiuterinė technologija, kurios tikslas yra imituoti žmogaus protinį veikimą ir sprendimų priėmimą. DI taikymas švietime suteikia daug galimybių. Pavyzdžiui, intelektiniai tutoriai (vedliai) gali padėti studentams individualiai mokytis, o automatinės vertinimo sistemos gali suteikti greitą grįžtamąjį ryšį apie mokinių pasiekimus. Taip pat, dirbtinis intelektas gali lengvinti mokytojų darbą, suteikiant jiems priemones ir įrankius, kurie padeda optimizuoti mokymo procesą.

Dirbtinio intelekto nauda švietime

Viena iš didžiausių dirbtinio intelekto naudos švietime yra individualizuoto mokymosi galimybės. Naudojant dirbtinį intelektą, mokytojas gali gauti išsamią informaciją apie kiekvieno mokinio stipriąsias ir silpnąsias sritis bei pritaikyti mokymo planą pagal individualius poreikius. Tai padeda užtikrinti, kad kiekvienas mokinys gautų tinkamą iššūkį ir galėtų pasiekti geriausius rezultatus įvertinant kiekvieno mokinio galimybes.

Kitas svarbus dirbtinio intelekto privalumas yra greitas grįžtamasis ryšys. Automatinės vertinimo sistemos gali nedelsiant suteikti studentams grįžtamąjį ryšį apie jų pasiekimus. Tai padeda studentams suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias sritis, o mokytojams - identifikuoti, kur reikia skirti papildomą dėmesį.

Be to, dirbtinis intelektas gali padėti mokytojams sukurti įdomias ir įtraukiančias užduotis bei pamokas. Naudojant dirbtinį intelektą, galima sukurti interaktyvias užduotis, kurios pagal mokinio atsakymus prisitaiko prie jo individualių poreikių ir suteikia tinkamą iššūkį. Tai skatina mokinių dalyvavimą ir motyvaciją mokytis.

Iššūkiai ir problemos, susijusios su dirbtinio intelekto naudojimu švietime

Nors dirbtinio intelekto taikymas švietime turi daug privalumų, taip pat yra ir iššūkių bei problemų, su kuriais reikia susidoroti. Viena iš pagrindinių problemų yra technologinės infrastruktūros trūkumas. Daugelyje mokyklų ir institucijų trūksta techninių išteklių, reikalingų veiksmingai įgyvendinti dirbtinio intelekto sistemas. Be to, daugelis mokytojų nepakankamai išmano technologijas ir jiems trūksta reikalingų įgūdžių dirbti su dirbtinio intelekto sistemomis.

Kitas iššūkis yra susijęs su duomenų saugumu ir privatumu. Dirbtinio intelekto sistemos dažnai renka didžiulį kiekį duomenų apie mokinius, ir svarbu užtikrinti, kad šie duomenys būtų saugūs ir privatūs.

Taip pat, dirbtinis intelektas gali nepakankamai kokybiškai atlikti tam tikras užduotis. Jis gali nesuprasti studentų individualių poreikių arba teikti netikslų grįžtamąjį ryšį. Todėl, svarbu, kad mokytojai ir studentai būtų informuoti apie dirbtinio intelekto ribas ir galimus trūkumus.

Strategijos dirbtinio intelekto įvedimui klasėje

Dirbtinio intelekto įvedimas klasėje turi būti gerai suplanuotas ir įgyvendintas. Štai keletas strategijų, kurios gali padėti sėkmingai įdiegti dirbtinio intelekto sistemas švietimo procese:

  1. Tinkama mokytojų ir personalo mokymo programa - mokytojams ir kitam personalui reikia suteikti būtinus įgūdžius ir žinias dirbti su dirbtinio intelekto sistema. Mokytojai turėtų būti apmokyti, kaip naudoti dirbtinio intelekto sistemas efektyviai ir kaip integruoti jas į savo pamokas.
  2. Mokinių ir tėvų informavimas - svarbu, kad mokiniai ir jų tėvai suprastų, kaip dirbtinio intelekto sistema veikia ir kaip ji gali padėti jiems mokytis. Tai padės sumažinti išankstinę baimę ir padidinti priėmimą.
  3. Etinės gairės ir teisės aktai - svarbu įgyvendinti aiškius etinius principus ir teisės aktus, kurie reglamentuoja dirbtinio intelekto naudojimą švietimo procese. Tai užtikrins, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas
  4. Svarbu užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų naudojamas kaip papildomos priemonės, o ne kaip vadinamasis "žmogaus pakeitėjas". Mokytojai turėtų išlaikyti savo vaidmenį ir vadovauti mokymo procesui, o dirbtinis intelektas turėtų būti papildoma priemonė, padedanti pagerinti mokymąsi.

Sėkmingos dirbtinio intelekto integracijos švietime atvejų studijos

Yra daugybė sėkmingų dirbtinio intelekto integracijos švietimo procese atvejų, kurie rodo šioje srityje esantį didelį potencialą.

Vienas iš jų yra "Khan Academy", kurioje dirbtinio intelekto sistema padeda studentams mokytis matematikos. Sistema atpažįsta studentų stipriąsias ir silpnąsias sritis, ir siūlo individualizuotą mokymąsi. Tai padeda studentams geriau suprasti mokslinius dalykus ir greičiau pasiekti geresnius rezultatus.

Kitas pavyzdys yra "Duolingo", kalbų mokymosi programa, kurioje dirbtinio intelekto sistema padeda studentams mokytis kalbų. Sistema siūlo interaktyvias užduotis ir suteikia grįžtamąjį ryšį apie mokinio pasiekimus. Tai padeda studentams lengviau ir efektyviau mokytis kalbų.

Dirbtinio intelekto vaidmuo vertinime

Dirbtinis intelektas gali turėti svarbų vaidmenį vertinant mokinių pažangą ir gebėjimus. Naudojant dirbtinio intelekto sistemas, galima gauti objektyvią ir patikimą informaciją apie mokinių pasiekimus. Tai padeda mokytojams ir mokiniams geriau suprasti, koks yra jų pažangos lygis ir kur dar reikia dirbti.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti vienintelis vertinimo būdas. Mokytojų vertinimas ir grįžtamasis ryšys taip pat yra labai svarbūs. Mokytojai turi įvertinti studentų pažangą, įtraukti diskusijas ir atsižvelgti į mokinių individualius poreikius.

Taip pat dirbtinis intelektas gali padėti įvertinti mokinių sprendimų kokybę ir kritinį mąstymą. Naudojant dirbtinio intelekto sistemas, galima analizuoti mokinių atsakymus ir nustatyti, kaip gerai jie sprendžia problemas ir kritiškai mąsto.

Kaip dirbtinis intelektas gali padėti diferencijuoti mokymąsi

Dirbtinis intelektas gali suteikti galimybę diferencijuoti mokymąsi. Intelektiniai tutoriai gali sukurti individualizuotas mokymo programas, atsižvelgdami į kiekvieno studento poreikius. Jie gali suteikti papildomų pratimų ir užduočių tiems studentams, kurie greitai supranta medžiagą, ir suteikti papildomos pagalbos tiems, kurie sunkiau suvokia naują informaciją. Tai padeda kiekvienam studentui mokytis savo tempu ir pasiekti geriausius rezultatus.

Be to, intelektiniai tutoriai gali atpažinti ir spręsti mokinių sugebėjimų spragas. Jei sistema pastebi, kad studentas turi sunkumų tam tikroje srityje, ji gali suteikti papildomą pagalbą ir pratimus, kad studentas galėtų geriau suprasti ir įsisavinti medžiagą.

Mokinio motyvacijos didinimas naudojant dirbtinį intelektą

Dirbtinio intelekto sistema gali padėti didinti mokinio motyvaciją mokytis. Vienas iš būdų tai padaryti yra kurti interaktyvias ir įtraukiančias užduotis bei pamokas. Dirbtinio intelekto sistema gali prisitaikyti prie mokinio individualių poreikių ir suteikti jam įdomias ir iššūkį keliančias užduotis. Tai skatina mokinių dalyvavimą ir motyvaciją mokytis.

Be to, dirbtinio intelekto sistema gali suteikti mokiniui realaus laiko grįžtamąją informaciją apie jo užduočių atlikimą. Tai padeda mokiniui matyti, kaip jis tobulėja ir pasiekia rezultatus. Šis greitas grįžtamasis ryšys skatina mokinio pažangą ir padeda jam geriau suprasti temą.

Kritinio mąstymo įgūdžių lavinimas naudojant dirbtinį intelektą

Dirbtinio intelekto sistema gali padėti mokiniams lavinti kritinį mąstymą. Vienas iš būdų tai padaryti yra kurti užduotis, kurios skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius. Taip pat, dirbtinis intelektas gali pateikti studentams įvairius argumentus ir perspektyvas, skatinančius kritinį mąstymą. Jis gali pateikti skirtingas nuomones ir leisti mokiniams analizuoti jų privalumus ir trūkumus, stipriąsias ir silpnąsias puses. Dirbtinio intelekto sistema gali analizuoti mokinių atsakymus ir nustatyti, kaip gerai jie sprendžia problemas ir kritiškai mąsto. Taip mokiniai gali įgyti svarbių įgūdžių, kurie padės jiems ateityje.

Mokytojo vaidmuo dirbtinio intelekto kontekste

Nepaisant didelių dirbtinio intelekto privalumų, mokytojų vaidmuo švietime išliks nepakeičiamas. Dirbtinio intelekto sistema gali padėti mokytojams, bet ji negali visiškai pakeisti jų. Mokytojai turi svarbų vaidmenį skatinant mokinių kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.

Mokytojai taip pat atlieka svarbų vaidmenį vertindami mokinių pažangą ir suteikdami jiems atsiliepimus. DI gali padėti mokytojams sekti mokinių pažangą ir atlikti bandomąjį vertinimą, tačiau mokytojų įžvalgų ir patirties negalima pakeisti. Mokytojai galimotyvuoti,  pateikti vertingas pastabas, patarimus, kurie padeda mokiniams tobulinti savo gebėjimus ir pasiekti aukštus rezultatus.

Dirbtinio intelekto ateitis švietime

Dirbtinio intelekto taikymas švietime turi didelį potencialą pakeisti mokymo ir mokymosi būdus. Individualizuotas mokymas, mokymo užduočių gerinimas ir mokinių motyvavimas yra tik kelios iš daugelio sričių, kuriose dirbtinis intelektas gali padėti mokytojams ir mokiniams. Tačiau mokytojų vaidmuo švietime išlieka nepakeičiamas, nes jie turi svarbų vaidmenį skatinant mokinių kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.

Būsimoje švietimo sistemoje dirbtinis intelektas taps vis svarbesnis mokytojo įrankis. Tačiau svarbu prisiminti, kad jis negali visiškai pakeisti mokytojo. Mokytojai turi svarbų vaidmenį kaip gyvenimo patarėjai ir pavyzdžiai, kurie padeda mokiniams tobulinti savo gebėjimus ir pasiekti aukštus rezultatus.

Klaipėdos Gedminų progimnazija 2022 metais buvo pakviesta tapti partnere ir dalyvauti programos „Erasmus+“ projekte, skirtame informatinio mąstymo (Computational Thinking) ir matematikos problemų sprendimo taikant analitika grįstą aplinką tyrimams (Computational Thinking and Mathematical Problem Solving, an Analytics Based Learning Environment).

Projekto partneriai – šeši universitetai: Ankaros (Turkija), Eötvös Loránd (Budapeštas, Vengrija), Baskų šalies (Bilbao, Ispanija), Turku (Suomija), KTH Karališkasis technologijų institutas (Stokholmas, Švedija) ir Vilniaus, taip pat dvi mokyklos: Klaipėdos Gedminų progimnazija ir Mamak Özkent Akbilek pagrindinė mokykla (Turkija).

CT&MathABLE - tai projektas, kuriuo kuriami nauji mokymosi ištekliai ir metodai. Tikslas - didinti šalies konkurencingumą, geriau mokant mokyklinio amžiaus vaikus dviejų svarbių įgūdžių - informatinio mąstymo ir algebrinio mąstymo.

Projekto pristatymas:

 

VšĮ "Edukateka" laimėjo finansavimą dalyvauti pusantrų metų truksiančiame programos „Erasmus+“ mažos apimties partnerystės projekte bendrojo ugdymo srityje Nr. 2023-1-PL01-KA210-SCH-000151546 „Supporting inclusive education by social and emotional learning” (SIESEL). Šiam projektui įgyvendinti skirta 60000 eurų dotacija. Projekto trukmė – 2023 m. gruodžio 1 d. – 2025 m. birželio 29 d.

Projekto koordinatorius – Szkoła Podstawowa im. Bohaterów 8. Drezdeńskiej Dywizji Piechoty w Sianowie – Sianow, Lenkija

Partneriai:

IES Trevenque – La Zubia (GRANADA), Ispanija

Hamza Yerlikaya Ortaokulu – Sivas, Turkija

VšĮ „Edukateka” – Klaipėda, Lietuva

Projekto koordinatorius ir kontaktinis asmuo įstaigoje – Saulius Rudelis

Trumpas projekto aprašymas:

Socialinis ir emocinis mokymasis (SEL) – tai ugdymo metodas, kuriuo siekiama ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, kad jie patirtų sėkmę akademinėje, socialinėje ir profesinėje srityse. SEL tikslas – padėti mokiniams atpažinti, suprasti, išreikšti ir reguliuoti savo emocijas, užjausti ir bendrauti su kitais, ugdyti psichologinį atsparumą. Kitaip tariant, mokiniai, kuriems naudinga SEL mokymo programa, ugdys savo savimonę, savikontrolę ir socialinį sąmoningumą, išmoks kurti tvirtus santykius ir priimti tinkamus sprendimus („LifeComp Framework“, 2020).

Mūsų projektas bus grindžiamas EBPO Didžiojo penketo modelio įgūdžiais. Šiame modelyje socialiniai ir emociniai įgūdžiai išdėstyti hierarchiškai, penkios bendrųjų įgūdžių kategorijos suskirstytos į 15 subįgūdžių.

Šiuo projektu siekiama sukurti, kurti ir dalytis gerąja patirtimi, kad būtų galima labiau įtraukti (tiek formalų, tiek neformalų) švietimą ugdant socialines ir emocines kompetencijas, pagrįstas aukščiau išvardytais įgūdžiais. Tai padės sumažinti tokias neigiamas situacijas kaip bendraamžių patyčios, ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos ir socialinė atskirtis. Šiame kontekste SEL veikla, strategijos ir metodai, kurie gali būti taikomi klasėje ir visoje mokykloje, bus surinkti elektroninėje knygoje ir bus nemokamai paskelbta ir prieinama visoms mokykloms ir švietimo centrams.

Laukiami projekto rezultatai – tobulinti mokytojų žinias ir įgūdžius, kad jie galėtų taikyti SEL pedagogiką savo mokyklose ir klasėse, ir užtikrinti, kad mokiniai mokytųsi mokykloje ir klasėje, kurioje vyrauja socialinius ir emocinius įgūdžius stiprinanti aplinka.

Pastebima, kad į mokyklas nukreiptos tarptautinės iniciatyvos mokinius skatina bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kad ir kokį būdą ar technologijas tam pasitelktų. Tokių įgūdžių ugdymo poreikis girdimas ir iš verslo pusės. Verslo ir švietimo sektoriaus konsultantė, Kauno technologijos universiteto lektorė Inga Uus atkreipia dėmesį, kad poreikis priimti į savo komandas aukštus bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžius turinčius darbuotojus vis augs. Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, tarp kurių patenka minėtos savybės, yra esminiai kuriant novatoriškus produktus ar paslaugas. Technologiniams verslams inovacinis pranašumas ypač svarbus – minkštųjų įgūdžių stokojančios įmonių komandos ima atsilikti dinamiškose konkurencinėse lenktynėse, o ilgainiui yra išstumiamos iš rinkų. Su pedagogais dirbantys Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės ekspertai pastebi, kad, taikant projektiniu darbu grįstus mokymosi metodus (angl. project-based learning), minkštieji įgūdžiai formuojami dar mokykloje ir tai suteiks būsimam darbuotojui pranašumo.

Stabdo lyderystės trūkumas

Būti technologijų inovatoriais svajoja nemažai IT sektoriaus atstovų. Vis dėlto, nemaža dalis technologinių projektų, kurie gimsta išradėjų ir kūrybiškų asmenybių galvose, netampa sėkmingais produktais, kuriuos galėtume pritaikyti savo kasdienybei. Taip atsitinka dėl verslo potencialo trūkumo sugalvotai idėjai – net ir įžvelgus galimybę rinkoje, pristinga bendradarbiavimo, pradėta vystyti idėja tinkamai neiškomunikuojama suinteresuotoms šalims. „Idėjos randamos, konkretinamos ir įgyvendinamos žmonių tarpusavio santykiuose, – jos kyla iš santykių ir santykių pagalba įgyvendinamos. Todėl bendravimo gebėjimai komandų, organizacijų ir tarp organizacijų darbuotojų, kaip vieni minkštųjų gebėjimų, yra būtini tam, kad rastųsi naujovės ir ne tik mintyse, bet ir rinkoje“, – sako informacinių ir komunikacinių verslų sektoriaus paramos priemonių apžvalgą rengianti I. Uus.

Minkštieji įgūdžiai pripažįstami kaip kritinis sėkmės faktorius visiems inovacijų vystymo projektams, todėl šiandien pažangūs verslai investuoja į darbuotojus visose komandose – nuo IT padalinių iki administracijos. Verslo konsultantė pasitelkia augančios įmonės pavyzdį. Štai pradinėse verslo kūrimosi stadijose, kai tik užsimezga vadinamieji startuoliai, pradedantys dirbti su savo produkto ar paslaugos prototipu, užsidegimas ir komandos bendradarbiavimas stumia verslą į priekį. Vėliau, įmonei užaugus ir išsiplėtus iki kelių padalinių, prireikia sėkmingo bendradarbiavimo ne tik padalinių komandose, bet ir tarp visų komandų.

„Minkštieji gebėjimai neapsiriboja tik produktyviu bendravimu tarp kolegų, ar su žmonėmis už organizacijos ribų, bet taip pat apima ir vadovavimo bei lyderystės gebėjimus. Lyderystė itin svarbi naujų idėjų radimuisi ir gyvavimui, nes idėjos išvystymo ir pateikimo rinkai pagrindas yra žmonės, kurie imasi iniciatyvos idėjas vystyti ir įgyvendinti. Būtent pastarojo gebėjimo, iniciatyvios ir atsakingos lyderystės, itin trūksta IT srityje, nes čia linkstama mąstyti ir dirbti individualiai, iniciatyvos, manoma, turi imtis „kažkas kitas“ – projekto arba įmonės vadovas. Tiek bendravimo, tiek ir lyderystės, kaip iniciatyvos žiežirbos, galima mokytis, ši kompetencija yra ir įgyjama, ir ištobulinama“, – pastebi I. Uus.

Klasėse – problemas sprendžiančios bendros komandos

Verslas išreiškia poreikį mokyklose ugdyti minkštuosius mokinių gebėjimus, kurie jiems itin pravers tiek dirbant šiuolaikinėje organizacijoje, tiek patiems kuriant sau darbo vietą. „Inovacijų bendruomenėje dažnai susiduriame su naujovėms imlių įmonių komandų poreikiais. Komandų vadovams ima rūpėti, jog nariai turėtų gerus vadinamuosius minkštuosius įgūdžius – komunikavimo, gero užsienio kalbų mokėjimo, laiko planavimo. Tuomet komandos kuriamas pozityvus ir į inovacijų kūrimą nukreiptas mikroklimatas išties duoda rezultatų – komandos nariai atviriau reiškia nuomonę ir yra kūrybiškesni“, – sako Kauno mokslo ir technologijų parke dirbanti bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą pasitelkiant technologijas skatinančio „Enable“ projekto viena iš koordinatorių Lietuvoje Vaiva Kelmelytė.

Šis tarptautinis „Erasmus+“ projektas siekia priartinti mokyklose formuojamus įgūdžius ir diegiamas žinias prie šiandienos darbo rinkos poreikių į mokymosi procesą integruojant technologijas. Tai skatinama daryti pasitelkiant projektiniu darbu grįstą mokymąsi ir jo pagrindu rengiant mokymosi platformą mokytojams bei mokiniams. Projektiniu darbu grįstas bendradarbiavimas nėra naujiena Lietuvos mokyklose – ją bando ir taiko ne tik mokytojai novatoriai, o šiuo atveju skatinami išbandyti ir specialius ugdymo poreikius turintys moksleiviai. Minėtas metodas išsiskiria tuo, jog vaikai kartu su pedagogu tampa bendrą projektą įgyvendinančios komandos dalimi. Mokiniai susipažįsta su naujais dalykais įvardinę problemą, iškėlę tikslą ir suformavę projektą šiai problemai įveikti, generuoja galimus sprendimus mokydamiesi atsirinkti patikimus informacinius šaltinius.

Technologijos šiuo atveju atlieka ne informacijos perdavimo ir suvokimo trikdžių vaidmenį, bet interaktyvaus tarpininko, siūlančio įvairialypę informaciją. Išmaniosios programėlės ir mokytojų pristatomų temų sužaidybinimas atveria kelią mokiniams ne tik susipažinti su nauju dalyku, bet ir tarpdiscipliniškai ugdyti savo minkštuosius įgūdžius. „Z“ kartai žongliruojant išmaniosiomis programėlėmis, tokios platformos kaip „Kahoot“, tai tampa vienu paveikiausių įrankių, pavyzdžiui, mokant užsienio kalbų, ugdyti santykį su bendraklasiais.

Pozityvų ir į inovacijų kūrimą nukreiptą mikroklimatą kuria atviros ir bendradarbiauti linkę komandos.

Daugiau informacijos:

  • Vaiva Kelmelytė
  • Kauno mokslo ir technologijų parko projektų ekspertė
  • Tel.: +370 67 335561
  • El. paštas: vaiva.kelmelyte@kaunomtp.lt

 

Elektroninės - tai tos pačios knygos, kurias jūs skaitote atspausdintas ant popieriaus, tik išleistos elektroniniame formate.Jas galima atidaryti ir skaityti kompiuteryje, taip pat planšetiniame, mobiliajame telefone ar specialiame eknygoms skaityti skirtame įrenginyje - elektroninių knygų skaityklėje.

Kur galima įsigyti el. knygas?

El. knygynai, el. parduotuvės:

E-knygynai - Nemokamos elektroninės knygos

Knygos lietuvių kalba

Elektroninių knygų skaitymas https://www.ibiblioteka.lt

Gero skaitymo!

eMokytojas.lt

Švietimo, mokslo ir sporto ministrerijos (ŠMMS) akredituota institucija. 
Akreditacijos pažymos numeris IVP-53.
Užsiregistruok
linkedin facebook pinterest youtube rss twitter instagram facebook-blank rss-blank linkedin-blank pinterest youtube twitter instagram