Temos Archyvai: Emokytojas

Komunikaciniai ir bendradarbiavimo įgūdžiai – laimės žinantys, kaip juos ugdyti

2018-11-27

Kaunas

Pastebima, kad į mokyklas nukreiptos tarptautinės iniciatyvos mokinius skatina bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, kad ir kokį būdą ar technologijas tam pasitelktų. Tokių įgūdžių ugdymo poreikis girdimas ir iš verslo pusės. Verslo ir švietimo sektoriaus konsultantė, Kauno technologijos universiteto lektorė Inga Uus atkreipia dėmesį, kad poreikis priimti į savo komandas aukštus bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžius turinčius darbuotojus vis augs. Vadinamieji minkštieji įgūdžiai, tarp kurių patenka minėtos savybės, yra esminiai kuriant novatoriškus produktus ar paslaugas. Technologiniams verslams inovacinis pranašumas ypač svarbus – minkštųjų įgūdžių stokojančios įmonių komandos ima atsilikti dinamiškose konkurencinėse lenktynėse, o ilgainiui yra išstumiamos iš rinkų. Su pedagogais dirbantys Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės ekspertai pastebi, kad, taikant projektiniu darbu grįstus mokymosi metodus (angl. project-based learning), minkštieji įgūdžiai formuojami dar mokykloje ir tai suteiks būsimam darbuotojui pranašumo.

Stabdo lyderystės trūkumas

Būti technologijų inovatoriais svajoja nemažai IT sektoriaus atstovų. Vis dėlto, nemaža dalis technologinių projektų, kurie gimsta išradėjų ir kūrybiškų asmenybių galvose, netampa sėkmingais produktais, kuriuos galėtume pritaikyti savo kasdienybei. Taip atsitinka dėl verslo potencialo trūkumo sugalvotai idėjai – net ir įžvelgus galimybę rinkoje, pristinga bendradarbiavimo, pradėta vystyti idėja tinkamai neiškomunikuojama suinteresuotoms šalims. „Idėjos randamos, konkretinamos ir įgyvendinamos žmonių tarpusavio santykiuose, – jos kyla iš santykių ir santykių pagalba įgyvendinamos. Todėl bendravimo gebėjimai komandų, organizacijų ir tarp organizacijų darbuotojų, kaip vieni minkštųjų gebėjimų, yra būtini tam, kad rastųsi naujovės ir ne tik mintyse, bet ir rinkoje“, – sako informacinių ir komunikacinių verslų sektoriaus paramos priemonių apžvalgą rengianti I. Uus.

Minkštieji įgūdžiai pripažįstami kaip kritinis sėkmės faktorius visiems inovacijų vystymo projektams, todėl šiandien pažangūs verslai investuoja į darbuotojus visose komandose – nuo IT padalinių iki administracijos. Verslo konsultantė pasitelkia augančios įmonės pavyzdį. Štai pradinėse verslo kūrimosi stadijose, kai tik užsimezga vadinamieji startuoliai, pradedantys dirbti su savo produkto ar paslaugos prototipu, užsidegimas ir komandos bendradarbiavimas stumia verslą į priekį. Vėliau, įmonei užaugus ir išsiplėtus iki kelių padalinių, prireikia sėkmingo bendradarbiavimo ne tik padalinių komandose, bet ir tarp visų komandų.

„Minkštieji gebėjimai neapsiriboja tik produktyviu bendravimu tarp kolegų, ar su žmonėmis už organizacijos ribų, bet taip pat apima ir vadovavimo bei lyderystės gebėjimus. Lyderystė itin svarbi naujų idėjų radimuisi ir gyvavimui, nes idėjos išvystymo ir pateikimo rinkai pagrindas yra žmonės, kurie imasi iniciatyvos idėjas vystyti ir įgyvendinti. Būtent pastarojo gebėjimo, iniciatyvios ir atsakingos lyderystės, itin trūksta IT srityje, nes čia linkstama mąstyti ir dirbti individualiai, iniciatyvos, manoma, turi imtis „kažkas kitas“ – projekto arba įmonės vadovas. Tiek bendravimo, tiek ir lyderystės, kaip iniciatyvos žiežirbos, galima mokytis, ši kompetencija yra ir įgyjama, ir ištobulinama“, – pastebi I. Uus.

Klasėse – problemas sprendžiančios bendros komandos

Verslas išreiškia poreikį mokyklose ugdyti minkštuosius mokinių gebėjimus, kurie jiems itin pravers tiek dirbant šiuolaikinėje organizacijoje, tiek patiems kuriant sau darbo vietą. „Inovacijų bendruomenėje dažnai susiduriame su naujovėms imlių įmonių komandų poreikiais. Komandų vadovams ima rūpėti, jog nariai turėtų gerus vadinamuosius minkštuosius įgūdžius – komunikavimo, gero užsienio kalbų mokėjimo, laiko planavimo. Tuomet komandos kuriamas pozityvus ir į inovacijų kūrimą nukreiptas mikroklimatas išties duoda rezultatų – komandos nariai atviriau reiškia nuomonę ir yra kūrybiškesni“, – sako Kauno mokslo ir technologijų parke dirbanti bendradarbiavimo įgūdžių lavinimą pasitelkiant technologijas skatinančio „Enable“ projekto viena iš koordinatorių Lietuvoje Vaiva Kelmelytė.

Šis tarptautinis „Erasmus+“ projektas siekia priartinti mokyklose formuojamus įgūdžius ir diegiamas žinias prie šiandienos darbo rinkos poreikių į mokymosi procesą integruojant technologijas. Tai skatinama daryti pasitelkiant projektiniu darbu grįstą mokymąsi ir jo pagrindu rengiant mokymosi platformą mokytojams bei mokiniams. Projektiniu darbu grįstas bendradarbiavimas nėra naujiena Lietuvos mokyklose – ją bando ir taiko ne tik mokytojai novatoriai, o šiuo atveju skatinami išbandyti ir specialius ugdymo poreikius turintys moksleiviai. Minėtas metodas išsiskiria tuo, jog vaikai kartu su pedagogu tampa bendrą projektą įgyvendinančios komandos dalimi. Mokiniai susipažįsta su naujais dalykais įvardinę problemą, iškėlę tikslą ir suformavę projektą šiai problemai įveikti, generuoja galimus sprendimus mokydamiesi atsirinkti patikimus informacinius šaltinius.

Technologijos šiuo atveju atlieka ne informacijos perdavimo ir suvokimo trikdžių vaidmenį, bet interaktyvaus tarpininko, siūlančio įvairialypę informaciją. Išmaniosios programėlės ir mokytojų pristatomų temų sužaidybinimas atveria kelią mokiniams ne tik susipažinti su nauju dalyku, bet ir tarpdiscipliniškai ugdyti savo minkštuosius įgūdžius. „Z“ kartai žongliruojant išmaniosiomis programėlėmis, tokios platformos kaip „Kahoot“, tai tampa vienu paveikiausių įrankių, pavyzdžiui, mokant užsienio kalbų, ugdyti santykį su bendraklasiais.

Pozityvų ir į inovacijų kūrimą nukreiptą mikroklimatą kuria atviros ir bendradarbiauti linkę komandos.

Daugiau informacijos:

  • Vaiva Kelmelytė
  • Kauno mokslo ir technologijų parko projektų ekspertė
  • Tel.: +370 67 335561
  • El. paštas: vaiva.kelmelyte@kaunomtp.lt

 

„Projektų Mugė 2017“ pranešimai

Darbo autorius

 

Darbo pavadinimas (rūšis) Įstaiga Anotacija
Karolis Makauskas Kryptingo teatrinio ugdymo sistema Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje (pranešimas) Klaipėdos Simono Dacho progimnazija Nuo 1991 metų Klaipėdos Simono Dacho mokykloje veikia Kryptingo teatrinio ugdymo programa, skirta vaiko asmenybės ugdymui pasitelkiant teatrinės raiškos priemones.

Teatrinis_ugdymas_Klaipedos S.Dacho_progimnazijoje

 

Arnolda Kapačinskienė Muzikos ir šokio integracijos reikšmė ugdant specialiųjų ugdymo(-osi) poreikių mokinius

(pranešimas)

Šiaulių logopedinė mokykla

 

Šiaulių logopedinė mokykla – vienintelė Lietuvoje, teikianti nuolatinę kvalifikuotą specialiąją pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, sudaranti galimybę jų kalbinės raiškos plėtotei, formuojant pilietiškai aktyvią asmenybę, gebančią integruotis ir socializuotis šiuolaikiniame gyvenime. Mokyklos tikslas – tenkinti mokinių, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, poreikius, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir galias, įgyvendinant pritaikyto pagrindinio ugdyme ir individualizuotas programas.

Muzikos ir šokio integracijos reikšmė ugdant specialiųjų ugdymo(-osi) poreikių mokinius

 

Kristina Rudelienė,

Asta Jankauskienė

 

Meninės kūrybos ugdymo galimybės vykdant tarptautinius projektus

(pranešimas)

Klaipėdos Gedminų progimnazija

 

Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje mokytojas yra ne tik žinių perteikėjas, jis turi atlikti daug daugiau: „uždegti“ savo mokinius – ugdyti jų kūrybiškumą. Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose – puiki galimybė mokyti(s) kitaip, siejant kūrybines užduotis, per dalykų pamokas įgytas žinias.

Meninės kūrybos ugdymo galimybės vykdant tarptautinius projektus

Simona Petrovskaja Sutrikusios klausos mokinių mokymas(is) Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje

(pranešimas)

Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykla

 

Pranešime supažindinama kokios yra fiziologinės sutrikusios klausos asmenų neprigirdėjimo savybės. Pateikiamos sutrikusios klausos mokiniams skirtos mokymo(si) aplinkos charakteristikos ir svarba. Supažindinama koks yra pedagogų pasiruošimas dirbti su mokiniais, turinčiais klausos sutrikimą, kokie kyla sunkumai ugdymo procese. Taip pat pranešime pateikiama kaip organizuojamas ir vykdomas sutrikusios klausos mokinių mokymo(si) procesas Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje.

Sutrikusios klausos mokinių mokymas(-is) Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje

Vida Gnedojienė Kūrybiško džiaugsmo ugdymas technologijų pamokose

(pranešimas)

Klaipėdos Gedminų progimnazija

 

Pagrindiniai mokytojo ir mokinių veiklos keliai ugdant asmenines savybes bendradarbiaujant, gilinantis į save, supančią aplinką, jungiant įprastus ir naujus dalykus sukurti daiktą, kuris būtų orginalus, savitas, meniškas, kokybiškas teisingas ir keltų moralinį, materialinį, etinį ir estetinį pasigėrėjimą.

KŪRYBIŠKUMO DŽIAUGSMAS TECHNOLOGIJŲ PAMOKOJE

Gediminas Jonauskas,

Saulius Rudelis

Tarptautiniai projektai – puiki galimybė mokyti(s) kitaip?

(pranešimas)

Klaipėdos Gedminų progimnazija,

VšĮ „Edukateka“

Gyvename sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Švietimo institucijos nuolat susiduria su iššūkiu – organizuoti mokinių ugdymą̨ taip, kad kuo greičiau būtų užpildytos mokinių žinių spragos, įgytos arba patobulintos kompetencijos, ugdytiniai paruošti integruotis į visuomenę bei darbo rinką. Šie iššūkiai negali būti realizuoti be vidinės mokinio motyvacijos, noro tobulėti. Ne paslaptis, jog motyvacija didėja, kai besimokantysis turi aiškų tikslą, ir jam mokytis/dirbti yra įdomu.

TARPTAUTINIAI PROJEKTAI – PUIKI GALIMYBĖ MOKYTI(S) KITAIP

Romualdas Adomavičius Mano jūra – tolima ir artima

(pranešimas)

Lietuvos jūrų muziejus

 

Projektas „Mano jūra – tolima ir artima“ įgyvendinamas nuo 2011 m. Per ketverius projekto gyvavimo metus buvo aplankytos Šilutės, Šilalės, Skuodo, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Kelmės, Plungės   rajonų mokyklos bei vietos gyventojų bendruomenės. Surengta 159 išvažiuojamieji kultūriniai edukaciniai užsiėmimai, kuriuose sudalyvavo beveik 7000 dalyvių.

Įgyvendinant projektą prisidėta plėtojant kultūros sklaidą bei gerinant jos prieinamumą visiems šalies gyventojams.   Išvažiuojamųjų edukacinių užsiėmimų   forma paįvairino bei papildė regiono kultūrinių renginių sąrašą. Bendromis pastangomis ir veiksmais stiprino žmonių ir institucijų integracija. Projektas prisidėjo plėtojant vaikų ir jaunimo kultūrinę edukaciją, estetinius, savarankiškos savišvietos įgūdžius; aplinkos pažinimo ir tausojimo, jūreivystės puoselėjimo Lietuvoje idėjas.

MANO JURA_TOLIMA IR ARTIMA

Vaidė Gaudiešiūtė Mokausi muziejuje.

Kūrybiniai edukaciniai projektai LDM Prano Domšaičio galerijoje

(pranešimas)

LDM Prano Domšaičio galerija

 

Prano Domšaičio galerija – Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įsikūręs Klaipėdos istorinėje dalyje (Liepų g. 33). Viena svarbiausių galerijos veiklos sričių – edukacinė veikla, kurią organizuoja 1989 m. įkurtas Meno pažinimo centras. Jo tikslas – įdomia ir patrauklia forma supažindinti lankytojus su Prano Domšaičio galerijos ekspozicijomis ir parodomis, ugdyti žingeidų lankytoją, patiriantį galerijoje meno pažinimo ir kūrybos džiaugsmą. Meno pažinimo centre įrengta speciali mokymosi aplinka: tapytojo ir grafiko dirbtuvės, patogios darbo vietos, erdvus parodoms skirtas ekspozicinis plotas. Molbertais, multimedijomis ir kita įranga aprūpinta „mobili studija“ leidžia bet kurią ekspozicijos salę pritaikyti kūrybinei ar pažintinei veiklai.

Prano Domšaičio galerijos muziejininkai nuolat ieško naujų formų, leidžiančių įtaigiai pristatyti galerijos eksponatus įvairaus amžiaus vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Todėl viena iš pagrindinių veiklos krypčių tampa bendri Prano Domšaičio galerijos ir įvairių ugdymo įstaigų kūrybiniai edukaciniai projektai. Jų tikslas – remiantis ekspozicijomis ir parodomis, edukavimo muziejuje privalumais bei galimybėmis, sukurti interaktyvias dailės arba tarpdisciplininių dalykų pažinimo programas, papildančias formaliojo ugdymo procesą ir paverčiančias galeriją kūrybinių ieškojimų vieta.

Mokausi muziejuje. Kurybiniai edukaciniai projektai Domsaicio galerijoje